Taip jau nutinka, kad kai imi svajoti apie visišką kūrybos laisvę, atsidavimą fantazijai ir jokios baimės padaryti kitaip nei įprasta vestuvėse…. Imi ir sutinki. Ją ir Jį. Jie taip pat ieškojo. Ne, vienas kitą jau seniai seniai jie buvo suradę… Ieškojo žmogaus, kuris aiškiai suprastų jų norus ir juos įgyvendintų tiksliai taip. Ir ne kitaip. Be jokių fintikliūškų.
Kitaip ir būti negalėjo, pirmiausia buvau supažindinta su visa šventės vizija ir tema, kuri ne nustebino, o buvo būtent ta lauktoji. Laisvė nuo visų taisyklių ir kėdžių su atlasiniais užvalkalais. Valio! Galutinai viskas pasitvirtino, kai visi kartu išvydom JĄ – apie kurią vėliau pradėjo suktis visos mintys, galvojant kaip Ją padaryti tikra Rustic šventės karaliene be karūnos. Tai buvo pati tikriausia kaimo sodybos terasa. Nuostabi, medinė, be jokių kičų, gamtos apsupty (turėčiau pabrėžti stulbinamo grožio aplinkoj!).
Ir taip nejučiomis (su ilgu sąrašiuku, kuris su laiku vis pildėsi ir pildėsi…), mūsų vizija ryškėjo lyg ta „polaroid‘inė“ nuotrauka laukianti jai skirtos dienos šviesos… O jaunieji vis tokie patys, linksmi, smagiai „crazy“, o kartais ir rimti, ir lyg truputi sutrikę… Dažnam taip, juk pirmas kartas – vestuvės. Dėl ko buvo ramu ir aišku, tai dėl jų apsisprendimo ir turėjusios įvykti geros vestuvinės fiestos. Ne kitaip! Ir kas beliko… kai visi taškeliai buvo sudėlioti ant raidelių, o ėmė taip lauktai ir kaip tikėtasi, atbildėjo gegužės paskutinioji – čia spėjom pasidžiaugti paskutine pavasario akimirka ir su dideliu trenksmu įgriuvome į vasarą.
Šios vestuvės išsiskyrė begale detalių, todėl atleiskite, niekaip negaliu sutalpinti į mažesnį kiekį, priešingai – norisi kuo daugiau dalintis, kad pajustumėte bent mažą dalelę tos aplinkos ir emocijos, nes tam skyrėm tikrai didelį dėmesį. Su didžiausiom simpatijom karalienei terasai, besipuikuojančiai “rustišku” skoniu, atgabenome šiek tiek ir elegancijos prieskonio. Išpuošėm, išdabinom, taip suteikdami bent šiek tiek šventiškumo ir jaukumo.
Stalus ir suolus nuklojome tikromis lininėmis staltiesėmis, o takelius pasiūdinom iš kiek grubesnės medžiagos – įspūdžiui sustiprinti. Su šiomis detalėmis labai greit susidraugavo specialiai ruoštos servetėlės su kiek kitokiomis vardo kortelėmis ir bendru su jaunaisiais darbo rezultatu – dovanėlėmis svečiams. “Paukščio kutenimo instrukcija” – labai smagiai skamba, o dar labiau tikimės, kad bent dalis svečių tikrai ir smagiai panaudos šią dovaną.
Kadangi ir pati tema sukiojosi apie vieną iš didžiausių žmonių malonumą (nekalbu apie meilę…) – maistą ir prieskonius, įvairiausiais prieskonėliais ne tik puošėm maisto stalus, bet iš jų padarėm ir svečių susodinimo planą.
Na ir ne ką mažesnis dėmesys atiteko desertų ir sūrių (užkandžių stalui). Pastarajam turbūt buvo didelė garbė, kad aplink jį tiek visi šokinėjo ir tūpinėjo. O buvo verta!
Norėjosi, kad visa aplinka (o teritorija išties nemaža!) būtų jauki, kiekviename kampelyje svečiai atrastų ką veikti. Labai džiaugiuos, kad taip ir buvo (visi įrodymai jau netrukus…).
Visai neužtrukę, nekankinę svečių, o priešingai, nekantraudami patys švęsti savo šventės, pasirodė jaunieji. Lyg ir pasakoti daugiau nebelieka ką… Buvo be galo jauku, linksma, smagu ir triukšminga! Su puikiausia emocija ir plačiausiomis šypsenomis. Net dangus mums visiems gailestingas buvo… Debesis nuvijome, tad šokiai po atviru dangumi tęsėsi iki šviesaus ryto!
Pavydėtini svečiai, sunkiai surandami jaunieji (pačia geriausia prasme)! Didelis iššūkis man pačiai ir visiems pagalbininkams, tačiau kai išlydint matai vien tik šypsenas ir džiaugsmą, norisi tai kartoti ir kartoti. Deja, kaip žinia, patys geriausi epizodai nesikartoja. Galime sukurti tik dar geresnius! Jomante ir Aleksandrai, ilgam išliksite mano atminty! Nelinkėsiu didelės laimės, nes ją jau atradote. Mokėkite tai išsaugoti ir laikykite įjungtą “varikliuką” dar tūkstantį metų!
Vestuvių planavimas ir dekoravimas: www.sventesguru.lt
Už nuotraukas ypatingą ačiū tariu www.fotoidile.lt ir www.laurynasbockus.wordpress.com
Vakaro vedimas ir muzika www.svesklinksmai.lt
Sodyba www.bajambalessodyba.lt